Citroën SM per 83 valandas

2006 metų kovo 2 dienos vėlų vakarą - 22.00, trys citrosanitarai - Yoshis, Artė ir Xmindė,

išlydėjo citropsichopatą dr. Alvydą, išlydėjo į tolimą kelionę - į pagrindinę Citroën terapijos šalį - Prancūziją.

Kelionės tikslas - pirkti ligoniui "antibijotikų" ir vietoje juos sugirdyti.

Nuotraukų labai mažai - kelionė buvo labai įtempta, per 83 val. buvo nulėkta iki Paryžiaus (iš viso susukta apie 4000 km), įsigyti vaistai

ir, net neaplankius Paryžiaus, suskubta lėkti atgal ir ne be nuotykių...

Pirmas sustojimas užpilti kuro - nepertoliausiai nuo Vokietijos pasienio - Frankfurto ant Oderio.

Atvairavęs visą naktį per Lenkiją - Yoshis saldžiai snaudė.

Iš karto matosi kas sveikas, o kas serga... - nelengva Yoshiui buvo tramdyti pilietį iš dešinės.

Tuo metu - vairuoja Artė, o Xmindė... - vairuoti tegavo tik per Prancūziją ir Paryžių..

Paryžių, tiksliau miestelį Les Mureaux, pasiekėm vidurnaktį. Pernakvoję Formula-1 tinklo

nakvynės namuose nuvažiavome "antibijotiko".

Kai atvažiavome turimu adresu - štai tokį vaizdelį ir pamatėme - esemas stovėjo taip kaip nuotraukoje.

Beje - Vokiškame autobane mums teko aplenkti vieną SMą - tai buvo mūsų pirmoji akistata su juo in real.

Variklio skyrius, galas, pilna bagažinė visokio seno sutrūnijusio šlamšto,

nulaužtos kuro bako dangtelio apsauginės durelės, išmetimo vamzdiecas.

Alvydas matuojasi...

Xmindė net neabejoja, kad atkalbinėti ligonį nėra prasmės... :((((

Va taip va, atseit ekspertiškai, apžiūrėję - suderėjom, sumokėjom ir atgal į kelionę - 2000 km namolio,

kuom pardavėjas labai nesižavėjo - po dviejų metų prastovos, automobilis buvo nuvažiavęs vos 200 km,

ir jokios garantijos, kad jam niekas nenutiks, o nutikti tai nutiko...

Kažkur šalia Paryžiaus mokamame greitkelyje... Per Prancūzija viskas mums sekėsi labai sklandžiai,

XMo ekipažas - Xmindė + Artė, SMe - Yoshis + Alvydas. XMas bėgo puikiai, SMas nuo jo neatsiliko,

išbandėme ar traukia 150 km/h - viskas OK, tik - neveikė valytuvai, prietaisų skydelio apšvietimas, salono šildymas,

o oro temperatūra nebuvo tokia, kad šaltis nesikandžiotų, bet vardan idėjos - "tolimas kelias - ne riba, blogas oras ne bėda".

Viskas ėjosi sklandžiai iki Belgijos vidurio - kai staiga, Artei vedant XMą, užsižiebė raudonas STOP.

Sustojome - pilkis guli ant pilvo, vairo stiprintuvas (DIRAVI) nebeveikia, stabdžių nebėra.

Iš po XMo LHMo nuotekos juostelę automagistrale tolyn atgal ir .. - po kapotu, trūkęs hidrosistemos

aukšto slėgio vamzdelis. Pastovėjom, pagalvojom... juk šeštadienio vakaras, niekas nepuls čia

mūsų gelbėti ir numynėm tolyn link Lenkijos kur, Xmindė apdairiai dar prieš kelionę sutarė su Lenkų "Cytrynka", kad

jei kas, tai skambinsime.

Belgišku ir Vokiškais autobanais nustraksėjome apie 900 km, iš pradžių greitis buvo apie 80-90 km/h, XMas šliaužia pilvu,

o Smas su neveikiančiais valytuvais - oras darganotas, kartais su sniegu. Stovinėjome vos ne kas valandą - žmogiškieji

resursai taip pat seko, kaip ne kaip tik viena naktis buvo padoriau išmiegota. Paryčiui "pramušė" - Xmindė straksiu įsuko iki 120 km/h,

matyt priprato prie važiavimo "komforto" :)))). Ir apie pietus pasiekėm Vokietijos -  Lenkijos pasienį, kur mūsų laukė

lenkų "Cytrynkos" assistance international.

Ačiū kolegoms lenkams - Przemyslaw'ui, kuris suorganizavo pagalbą ir meistrui  iš Slubycės Janusz'ui

suvirinusiam trūkusį vamzdelį.

Prie Janusz'o kontoros

Janusz'as

Tuo metu Alvydas...

83'jų valandų didvyriai:

Yoshis ir ...

...Artė, su jais ne tik, kad į žvalgybą, bet ir diversinę užduotį

atlikti patikima eiti.

 Kaip sakoma - tik bėdoje draugus pažinsi, bet pažinus - ne bėda į bėdą patekti.

Svarbiausia, kad visi sveiki ir gyvi būtų.

Tai tiek.