Įsiurbimo vožtuvo tarpelis 0,2mm, išmetimo 0,4mm. Reguliuojama šaltam varikliui.
Atsijungiam alsuoklio žarną. Jei seno tipo - guminė su chamutu, jei naujo - tokia prastoka plastikinė jungtis su lūžtančia plastikine žarna... Jei prie dangtelio tvirtinami žvaklaidžių laikikliai - arba atsisukam juos ir patraukiam su visais laidais, arba tiesiog ištraukiam laidus iš laikiklių. Man paprasčiau ir saugiau atrodo tų laidų nejudint, tai atsisuku nuo dangtelio veržlikes.
Atsukam dvi veržles, prispaudžiančias dangtelį ir jį nuimam. Nuimam du tarpinius vamzdukus nuo smeigių ir po jais esančią tepalo atmušimo skardą. Priėjimas tampa puiku.
Vožtuvas reguliuojamas pakelėjo gale esančiu varžteliu su veržle. Atsileidi veržlę, su atsuktuvu atsileidi varžčiuką, kiši tarp vožtuvo kotuko galo ir pakelėjo galvutės tarpumačio plokštelę, priverži ir užkontruoji su veržle. Turi būti užveržta taip, kad tarpumačio plokštelę būtų gerai prispausta ir slankiotų nevisai laisvai, bet nereiktų naudoti jėgos ją ištraukiant ir tuo labiau jokių deformacijų. Sureguliavus visus vožtuvus dedam atgal dangtelį su nauja tarpine. Kadangi po veržlėm dar maunasi tokie tarpiniai vamzdukai - dangtelio varžtelius galima veržti ir iš rankos, o tos tarpinės nėra tokios problematiškos, kaip XU/XUD variklių ir tiek neplyšinėja ir taip nekiūra. O šiaip užrašyta haynese vos 5Nm, kas atrodo man mažokai, veržčiau bent 10.
Vožtuvų reguliavimo tvarka:
Pilnai atidarytas vožtuvas: Tuo metu reguliuojam:
1 išmetimo 3 įsiurbimo ir 4 išmetimo
3 išmetimo 4 įsiurbimo ir 2 išmetimo
4 išmetimo 2 įsiurbimo ir 1 išmetimo
2 išmetimo 1 įsiurbimo ir 3 išmetimo
Vožtuvas yra pilnai atidarytas tada, kai velenėlio "lašo" smaigalys stovi statmenai į pakelėjo (karomyslo) darbinę plokštumą.
Taigi suklydau - įrankiai žvakėms išsukti net nebūtini, nes viskas taikoma pagal kitus vožtuvus, pasukant raktu alkūniaką.
Įsiurbimo vožtuvai prie ugniasienės, išmetimo prie radiatoriaus, ten kur ir kolektoriai, o pirmas cilindras prie smagračio.
Galima praktiškai dėti į DUK
