WWW.CITRINA.LT diskusijų forumas

Na be kondensatoriaus (siuo atveju alumuliatoriaus) ji turetu truputuka pulsuoti, bet ne tiek kad lemputes saudytu.
Kompas jau kitas reiklas ir manau kad gamintojai apisdraudzia savo babkes, kad nereiktu garantinio remonto atlikinet, mat realiai paciuose kompuose tiek kondensatoriu, tiek itampos reguliatoriu buna prikista, o patys kompu procesoriai veikia tikrai ne ant 12 voltu, o ja sumazina, nors bloko maitinimas buna 12V ir daugiau. Tai kad tie kondensatoriai isdziuna arba itampos reguliatoriai nusoka, tai cia ne vartotojas kaltas, bet atsako kaip gerutis.

taigi cia niekas apie masinu garantinius ir nekalba... ir kiek puprantu, pats nepulsi masinos remontuot kol garantinis nesibaiges. O kur teko matyti instrukcijose kur butu parasyta kad galima atjungineti akuma veikianciam varikliui Taigi generatorius faktiskai lieka be apkrovos(cia kai viskas isjungta: sviesos, peciukas, lango sildymas) Taip kad pas daugeli tie kondensatoriai "pradziuve" ko pasekoje akumo atjungimas nieko gero nezada. Dyzeliniam tas nelabai aktualu(jei ne "elektrinis" siurblio valdymas) nes pas ji elektronikos minimum.

_________________
.:edgis:.
C5 Estate 2.2 `02 Aluminium Grey
eX Xsara Picasso 2.0 `02 Mauritius Blue
eX Xsara Picasso 1.8 `00 Bora Bora Green

nu o jei akumas pilnai pakrautas, tai generatorius neturetu kaip daugiau jo pakraut, tai kur tada dedasi jo energija? cia su tais atjungimais man kazkas netaip...

Tam yra skirtas įtampos reguliatorius (aka rele-reguliatorius).
Įkrautos švino - rūgšties akumuliatorių baterijos įtampa pasiekia 13,8V (arba, kitaip tariant 2,3V/elementui, turiu mintyse 12V 6 elementų akumuliatorių bateriją), o tai yra žemutinė įtampos reguliatoriaus riba. Taigi, susilyginus akumuliatorių baterijos ir generatoriaus sistemos (generatorius+reguliatorius) įtampoms, natūraliai nutrūksta elektros srovės tekėjimas tarp jų. Tačiau, kadangi nominali baterijos įtampa yra 12,6V (t.y. 2,1V/elementui), po kažkurio laiko vėl atsiranda skirtumas, dėl kurio ima tekėti srovė minėtoje grandinėje. Visa tai įvyksta žymiai greičiau, jei grandinėje yra elektros srovės vartotojai: lemputės, relės, el. varikliukai - vienu žodžiu - viskas, ką rasite automobilyje ar kitoje mašinoje.
Yra ir kita, viršutinė įtampos reguliatoriaus riba - 14,4V (t.y. 2,4V/elementui - elektrochemikai patikslintų 2,37V/elementui), kurią viršijus prasideda aktyvus dujų (sprogstantis H2 + O2 mišinys) išsiskyrimas. 2,4V/elementui įtampa nerekomenduojama įkrautai švino - rūgšties baterijai ilgiau kaip 48 valandas, išskyrus baterijas, su spiraliniais elektrodais (joms ši riba yra 2,60V/elementui), kurios mums yra dar kiek per brangios (tai: Exide MAXXIMA, OPTIMA, Hawker Cyclone). Taigi, neviršijus viršutinės ribos ir esant įkrautai baterijai, srovė teka, tačiau ji yra pakankamai maža, ir elektros energija paprasčiausiai virsta šilumine, tačiau taip pat nepakankama, kad baterija imtų kaisti. Taip pat vyksta atskirų elemetų "išlyginamasis" įkrovimas, kai mažiau įkrauti, ar kiek didesnės talpos (niekas nėra idealus ) elementai vis dar įkraunami.
Minėti dydžiai yra teisingi tik siaurame temperatūrų ruože, nuo +15°C iki +25°C. Esant temperatūroms tarp +10-15°C ir +25-30°C reikalinga įtampos korekcija. Žemėjant temperatūrai, prireikia papildomos energijos išjudinti elektrolitą (sušildyti), o aukštėjant - atsiranda jos perteklius. Todėl už šių ribų būtinas koregavimo faktorius - 0,004V/elementui kiekvienam 1°C: pridedamas temperatūrai krintant, atimamas temperatūrai kylant. Pavyzdžiui, jei temperatūra 10°C žemiau nulio ir reikalingas tas pats efektas, koks būtų, kai yra apatinė 2,3V/elementui riba (13,8V), tai reikalinga įtampos korekcija - U(+10°C)+20xUk=2,38V (14,28V).
Todėl, grįžtant prie tavo klausimo apie tai, kur dedasi energija, galima būtų atsakyti, kad esant žemoms temperatūroms ir standartinei automobilių įrangai, jos netgi trūksta, o esant aukštoms temperatūroms ir tai pačiai įrangai - perkaista akumuliatoriai, jie "verda", t.y. energija "liejasi per kraštus". Būtina sąlyga - geras akumuliatorius ir geras genaratorius (žinoma ir reguliatorius). Blogai veikiant ar neveikiant vienam iš tokios sitemos komponentų - gedimas

Paprastai aiškinant akumuliatoriaus ir generatoriaus sistemą, galima imti klasikinę analogiją su susisiekiančiais indais - kai skysčio paviršiai susilygina, tarp jų liaujasi tekėjusi srovė.


k

Pagal kelis dėsnius, pradedant Omo ir energijos tvermės (jie galioja ir elektrotechnikoje) dėsniais, baigiant Džaulio-Lenco dėsniu.
O lemputės perdega, ir ne tik jos...
Viskas priklauso nuo įtampos reguliatoriaus. Tavo minimas relė reguliatorius, turi tam tikrą persijungimo laiką, per kurį gali atsirasti toks įtampos šuolis, kuris yra per trumpas (per maža energijos) sudeginti saugiklį, turintį baigtinį lydymosi laiką (o dažnai ir neatitinkantį nominalios jo vertės), tačiau pakankamas "sėkmingai pribaigti" mažiau galingą elektros įtaisą (lemputę ar pan.), kuriam to visiškai pakanka. O visa tai todėl, kad viršįtampio sklidimo greitis elektros grandinėmis yra taip pat ribotas, dėl ko jam atsiradus, elektros grandinėje pirmiau "kenčia" arčiau esantys komponentai nei tolimesni. Bet to, viršįtampiui sklindant grandine, jo amplitudė staigiai mažėja, dėl ko sudega tik dalis komponentų (aišku, visa tai priklauso nuo pradinės jo amplitudės ir trukmės).
Problema sprendžiama statiniais (gal suprantamiau būtų - elektroniniais) įtampos reguliatoriais, kurie šiuo metu yra labiau paplitę. Beje ir tarp statinių įtampos reguliatorių yra įvairiausių, turinčių besiskiriančias tarpusavyje charakteristikas (viskas priklauso nuo kokybės, scheminio sprendimo ir dar kitų faktorių).



k