bardakasbx rašė:
tadas1991 rašė:
Nelemtas atitvaras...
Ne atitvaras, o pernelyg didelis pasitikejimas savo atseit meistriskumu, zenklu ignoravimas ir greicio nepaisymas - kaip ir visu kitu bedu bei nelaimiu esme.
Koks gi dar meistriškumas...

Metų 19, nėra nei stažo, nei normalios patirties vairavime su mašinom. Kogero jos, kaip ir kilometrų, daugiau, nei dauguma turi bendraamžių ar moterų, i kurių kaikurios akivaizdžiai nesukurtos vairavimui, bet tai vistiek šuns pypas. Drąsos tik daugoka, nes smegenys formuoja kažkur pasąmonėj, kad keliuose jau 6 metai. Realiai, net tiksliai nežinau, kaip reikia gelbėtis nepakankamo pasukamumo atveju, kuris ir gavosi. Kiti sako, kad būtų pakakę tiesiog truputį (nesmarkiai, kad neužtemptų ratų dyzelinio kompresija) atleisti gazą. Nesu erelis, tiesiog dar truputį karštoka galva, nepaskaičiavau sąlygų ir mašinos techninių galimybių, pats padariau klaidą sukdamas. Sekančią dieną, kai buvo jau sausa, važiavau ten palei 60 ir mane senis su audi 80 pypsėdamas posūkyje lenkė, va čia tai įdomybės. Labai mėgstu vairuotojų tarpusavo pagarbą kelyje, nesvarbu, kas kaip važiuoja, svarbu netrukdyti ir nekelti pavojaus ir pagelbėti kitam.
Noriu įsigyt mašiną žvėrį, su kuriuo būtų galima kurnors miškuose ir žvyrkeliuose pramokt vairuot sudėtingomis sąlygomis saugiai, kartais ir pačiam jas susikuriant. Bet, iš patirties, kai išmoksti, nebėra jaudulio ir nebeįdomu

Jei kažkur ir galiu pasitikėti savo meistriškumu, tai ant dviračio, bet ir ten nesu meistras, tiesiog išmokau, ties kiek dar neslysta ar ties kiek slydimas dar lengvai kontroliuojamas. Kitaip sakant, žinau, kiek yra mano jėgomis suvaldoma ir dėl to jomis pasitikiu. Bet visa tai buvo kažkada bandoma pirmą kartą ir daug stipriau, negu dabar išdrįstu. Kai reikdavo varyt kaip savižudžiui, kad nors kiek nurimtų siela... Tada sekėsi, nes nemiriau
