riksas rašė: nu o jei akumas pilnai pakrautas, tai generatorius neturetu kaip daugiau jo pakraut, tai kur tada dedasi jo energija? cia su tais atjungimais man kazkas netaip... 
Tam yra skirtas įtampos reguliatorius (aka rele-reguliatorius).
Įkrautos švino - rūgšties akumuliatorių baterijos įtampa pasiekia 13,8V (arba, kitaip tariant 2,3V/elementui, turiu mintyse 12V 6 elementų akumuliatorių bateriją), o tai yra žemutinė įtampos reguliatoriaus riba. Taigi, susilyginus akumuliatorių baterijos ir generatoriaus sistemos (generatorius+reguliatorius) įtampoms, natūraliai nutrūksta elektros srovės tekėjimas tarp jų. Tačiau, kadangi nominali baterijos įtampa yra 12,6V (t.y. 2,1V/elementui), po kažkurio laiko vėl atsiranda skirtumas, dėl kurio ima tekėti srovė minėtoje grandinėje. Visa tai įvyksta žymiai greičiau, jei grandinėje yra elektros srovės vartotojai: lemputės, relės, el. varikliukai - vienu žodžiu - viskas, ką rasite automobilyje ar kitoje mašinoje.
Yra ir kita, viršutinė įtampos reguliatoriaus riba - 14,4V (t.y. 2,4V/elementui - elektrochemikai patikslintų 2,37V/elementui), kurią viršijus prasideda aktyvus dujų (sprogstantis H2 + O2 mišinys) išsiskyrimas. 2,4V/elementui įtampa nerekomenduojama įkrautai švino - rūgšties baterijai ilgiau kaip 48 valandas, išskyrus baterijas, su spiraliniais elektrodais (joms ši riba yra 2,60V/elementui), kurios mums yra dar kiek per brangios (tai: Exide MAXXIMA, OPTIMA, Hawker Cyclone). Taigi, neviršijus viršutinės ribos ir esant įkrautai baterijai, srovė teka, tačiau ji yra pakankamai maža, ir elektros energija paprasčiausiai virsta šilumine, tačiau taip pat nepakankama, kad baterija imtų kaisti. Taip pat vyksta atskirų elemetų "išlyginamasis" įkrovimas, kai mažiau įkrauti, ar kiek didesnės talpos (niekas nėra idealus  ) elementai vis dar įkraunami.
Minėti dydžiai yra teisingi tik siaurame temperatūrų ruože, nuo +15°C iki +25°C. Esant temperatūroms tarp +10-15°C ir +25-30°C reikalinga įtampos korekcija. Žemėjant temperatūrai, prireikia papildomos energijos išjudinti elektrolitą (sušildyti), o aukštėjant - atsiranda jos perteklius. Todėl už šių ribų būtinas koregavimo faktorius - 0,004V/elementui kiekvienam 1°C: pridedamas temperatūrai krintant, atimamas temperatūrai kylant. Pavyzdžiui, jei temperatūra 10°C žemiau nulio ir reikalingas tas pats efektas, koks būtų, kai yra apatinė 2,3V/elementui riba (13,8V), tai reikalinga įtampos korekcija - U(+10°C)+20xUk=2,38V (14,28V).
Todėl, grįžtant prie tavo klausimo apie tai, kur dedasi energija, galima būtų atsakyti, kad esant žemoms temperatūroms ir standartinei automobilių įrangai, jos netgi trūksta, o esant aukštoms temperatūroms ir tai pačiai įrangai - perkaista akumuliatoriai, jie "verda", t.y. energija "liejasi per kraštus". Būtina sąlyga - geras akumuliatorius ir geras genaratorius (žinoma ir reguliatorius). Blogai veikiant ar neveikiant vienam iš tokios sitemos komponentų - gedimas 
Paprastai aiškinant akumuliatoriaus ir generatoriaus sistemą, galima imti klasikinę analogiją su susisiekiančiais indais - kai skysčio paviršiai susilygina, tarp jų liaujasi tekėjusi srovė.
k
|
tikriausiai del mazo "elektronikos" patikimumo turbut apsidraude nuo tokiu bajeriu... kitaip negaliu to paaiskinti, kad isiminejant akuma ar belekaip "prikurinejant" nieko neatsitinka.
Taigi generatorius faktiskai lieka be apkrovos(cia kai viskas isjungta: sviesos, peciukas, lango sildymas) Taip kad pas daugeli tie kondensatoriai "pradziuve" ko pasekoje akumo atjungimas nieko gero nezada. Dyzeliniam tas nelabai aktualu(jei ne "elektrinis" siurblio valdymas) nes pas ji elektronikos minimum.