Na ten buvo bėda su pagalvėmis, kurios prakiurdavo, per nesandarumus į kompresorių pritraukdavo drėgno oro iš lauko ir kompresorius pagesdavo. Bet paskui gamintojas problemą išsprendė ir pagalvės buvo modifikuotos. Lygiai ta pati istorija su C5 X7 priekiniais hidrocilindrais, kuriuos atnaujino berods nuo 2010tų ar dar vėliau. Dabar senųjų pagal kodą net nebegalima nupirkti, oficialus Citroen katalogas iškart kiša kitą atnaujintos dalies atnaujintą kodą ir rašo - DĖKIT ŠITUS. Na, ten truputį kitaip, bet čia grubiai tariant

Neteko tų pagalvinių nei vieno čiupinėt, bet paprastai tai būna tokios šnekos tų pačių žmonių, kurie sakydavo, kad XMams ar BXams genda amortizatoriai. Dominykas yra jų pakeitęs turbūt ne vieną dešimtį, bet keičiamas amortikas paprastai būdavo tarnavęs kokį pusę lemono kilometrų ir kokius 15-20 metų. Tuomet įdedamas geresnės būklės toks pats naudotas ir dar važiuodavo iki mašinos supuvimo likusius penkis metus. Tai yra daugiau, nei pakankamas patikimumas. Faktas, kad spyruoklės paprasčiau ir patikimiau, bet kai viskas veikia, tai sugedus kapitaliai, visada galima perdaryti.
Vienas klientas turi Renault Master 99tų metų su Citroen hidraulika galiniame tilte. Buvusi greitoji, kad nabašnikui patogiau būtų. Pats tiltas kažkoks nestandartinis, bet amortizatoriai XMiniai, sferos per vamzdelius atskiruose kelmuose, aukščio mechanizmas ir traukutė beveik, kaip Xantijos (trūksta kelių dalių, supaprastintas), tik siurblys elektrinis ir skystis ne LHM, o raudonas. Žodžiu per tuos beveik tris metus, kiek jį turi, keitėm vieną vamzdį į žarną (nes vamzdį pagaminti bėda), prieš tai dar pas Alvydą buvo keistas vienas vamzdis ir suburtas kažkur pamestas stabilizatoriaus laikiklis. Dar skysčio teko per tuos kelis kartus supilti gal kokius penkis kartus. Ir berods šį pavasarį kažkaip ten nulūžo aukščio mechanizmo kojelė kažkuri, turbūt buvo per žiemą bestovint užpuvę, tai kažkoks meistrelis išmankštino, sutepė ir privirino atgal. Buvo atvažiavęs pasitikrint prieš kelias savaites, tai prisiminiau, kokia smagi ta mašina. Važiuoji su šešiametrine karve, trijų metrų aukščio, ir visai nesijaučia, kad tai būtų krovininė mašina, nes plaukia, kaip laivas. Jokių tipinių kietų spyruoklių ar lingių šokinėjimų ar strykčiojimų ir jokių barškėjimų.