Na ką pradėjau ieškot problemos, dėl ko žiemos metu taip silpnai šildomas salonas. Šiandien atjungiau žarnas vedančias į pečiuką ir per patį pečių paleidau tekėti vandenį (vanduo iš bačkos - todėl srovė nebuvo stipri). Tiek viena, tiek kita kryptimi ištekėjęs vanduo buvo skaidrus - atrodo jokių laisvų kalkių ar kitų apnašų nėra. Tai labai sumaišė man kortas, nes buvau įsitikinęs, kad problemos esmė yra pečiuko užkalkėjime. Žarnas prijungiau atgal ir užkūriau variklį. Variklio temperatūra buvo apie 60-65 laipsnius, o žarnos vedančios į radiatorių (po termostato) jau buvo šiltos (aišku ne karštos, bet esmė, kad termostatas jau šiek tiek atsidaręs). Pats radiatorius dar nesijautę pradėjęs šilt. Todėl netikėtai visi žvilgsniai dabar nukrypo į termostatą.
Pagal dokumentus termostatas turi atsidaryt, kai variklio temperatūra pasiekia 83 laipsnius.
Tai būtent ir norėčiau pradžiai sužinot ar termostatas gali taip anksti atsidaryt, ar būtinai turi pasiekti 83 laipsnius? Gal tai ir yra šios problemos esmė - variklis pakankamai neįkaitęs, o termostatas jau leidžia antifrizą į radiatorių, ir nebe užtenka tos šilumos pečiukui?
PS. Jei kam teko susidurt su šia problema prašau pasidalint savo patirtimi, galbūt bėda slypi kur kitur
kitaip ziema visi butu kaledu seneliais masinoj... Jei tau bus uzkalkejes pecius tai su tokia silpna srovele jo neisplausi, pagalvok, juk antifryzas po slegiu galima sakyt irgi bega, ir kalkes vistiek peciuje lieka...Duok daugiau smarves i ji...