Su pasato ūžiančiu galiniu kūginiu, pakeitus salnyką ir tepalą (labai tingėjau iškalinėti oboimas ir atrodė dar pusė velnio), numinta apie 20kkm iki pačio pasato mirties Laisvės al./Vytauto pr sankryžoje. Kas žino, kiek prieš tai dar buvo su juo važiuota, tėvas į Norvegus ir ten po kalnus lakstė, tik skundėsi, kad garsiai dirba. Pats guolis buvo sveikas, bet adatėlės truputį gavusios vandens ir atsiradę smulkių duobelių dėl korozijos.
O rutuliniai guoliai, tiek priekiniai paprasti, tiek galiniai su stupica, nors teoriškai neardomi, pilnai išsiardo, tik lūžta prilaikanti plastmasė ir kartais biškį salnikėlį nepavyksta gražiai išimt.
Tikiuos tą žodį solidolas jūs vartojat kaip žmonės jau bendriniu tapusį veliuksas - stoglangiam vadinti. Nes jei tikru Solidolu tepami šiuolaikiniai guoliai - nelabai stebina trumpas eksploatacijos laikas.
Taip pat, kai dedat galinį dėvėtą, bet neūžiantį guolį, prisiminkit, kad jame tepalas gali atrodyti maždaug taip, kaip šioje nuotraukoje. Ir kiek jis kainuos, kai reiks vėl keisti. Tepalas pigus, darbas, kai pats darai, irgi
