Saulius rašė:
lietuj lijant lekdamas 100 km/h turejo izulumo ilgom sviesom is galo mirkset, nes ko gero tingejo vaira suktelet kad apvaziuot, noriu pasakyt kad kita karta spirsiu per stabdi...
Nu, ir prirašėt du lapus, apie tokį kasdienį menkniekį

. Tokias problemas (problemas- tai žiūrint iš Sauliaus pozicijų) kiekvienas sprendžia individualiai. Pagal savo supratimą.
Mano pirmas sprendimas visada būna iš žmogiškos pusės- gal žmogus tikrai velniškai skuba, ir jei tik yra vietos dešiniau- aš pasitrauksiu. Pačiam yra tekę skubiai vežti sūnų į reanimaciją skersai miestą piko metu, pastoviai 90-140km/h greičiu, nes kiekviena sekundė buvo klaikiai brangi, ir kai visokie varijotai išsidirbinėjo, vilkdamiesi kaire juosta ir dar rodydami "fakus", nors variau ir su ilgom, ir su avariniu, ir pastoviai signalindamas, todėl pilnai suprantu atvejus, kai tenka
lėkti. Ir pamatęs kažką atlekiantį be ginčų jau iš tolo pasitraukiu, jei jau nutiko taip, kad užkišu kairę juostą.
Bet tai jei aš ir taip einu didesniu nei leidžiamas greičiu, dešinėn neturiu kur trauktis (arba kaip
arix'o aprašytu atveju su troleibusu), nieko aš nedarysiu: nekeisiu nei judėjimo krypties, nei greičio. Negaliu padaryti to, ko negaliu. Jei jau manai, kad aš turiu kur trauktis, tai per ten pat mane gali ir aplenkti, ar ne?...
O jei jau iš paskos važiuojantis ir šviesomis kalenantis lakūnas irgi mato, kad trauktis neturiu kur, bet visvien kala jis man ant ilgų, nors važiuoja vos 10-20km/h greičiau už mane, man visai nesunku ir nesukelia jokių moralinių dilemų spirti per stabdžius- nes pastebėjau, jog viršiju leidžiamą greitį

. Seniau turėtame Nissane netgi atbulinio šviesas buvau pasidaręs ant tumblerio, ir įjungdavau tuo pat metu, kaip ir imdavau stabdyti. Po tokio manevro, tokiųųųųų didelių akių veidrodėlyje atsižiūrėjau...

Bet tie karo lakūnai po tokio manevro neišvengiamai atsilikdavo bent 30m (autostradoje kartais ir 100m, ypač naktį), ir pamiršdavo, kur pas juos įsijungia ilgos šviesos. Kai atsilaisvindavo vieta dešinėje, aš persirikiuodavau, bet lakūnai ne visada iš naujo kildavo; kartais tęsdavo kelionę pirmoje juostoje. Tada ir paaiškėdavo, kad ne taip jau jie ir skuba. Ir jiems patiems paaiškėdavo, kad nereikia durnavoti kelyje, nes gali užsirauti ant dar didesnio durniaus, kuris nepasikuklins paduoti ir atbulas

.
Paskutiniais metais tokių, be reikalo ilgomis mėgstančių pažybsėti lakūnų tikrai smarkiai apmažėjo. Į XMus atskiro atbulinių šviesų tumbleriuko jau net nesistačiau. O apmažėjo dėl to, kad žmonės kultūringesni (geriau išmokę KET), ar kad kamščiai tapo beviltiškais ir visvien niekur nenuskubėsi, tai net nežinau. Visvien faktas, kad tokias neapibrėžtas situacijas, kiekvienas sprendžia pagal savo patirtį. Vienam patirtis šnabžda važiuoti dešiniąja juosta, kitam patirtis pataria nežybsėti ilgomis, net jei ir pakibai kam besivelkančiam ant uodegos, dar kitiems patirtis (tiksliau, jos nebuvimas) liepia važiuoti 10km/h greičiau už srautą ir ištisai kalenti ant ilgų.
Kiekvienam savo. Ką išprovokuosi, tą ir turėsi.