Paleidus tamstai Baubą (pavadinkim tai "nerekomenduočiau"), pasidomėjau apie situaciją, idant man ateity nekiltų tamstos minėtos problemos, ir gavau visiškai išsamų paaiškinimą iš "nerekomenduotų" meistrų bei kitos pusės istoriją.
O paaiškėjo štai kas:
Vienas pilietis, tamstos pažįstamas ar tai net draugas, atvarė restauruoti (nepainiokime su perdažyti) tokį automobiliuką Ford Capri. Buvo aptarta kaina ir viskas vyko sklandžiai, kol nebuvo aptikta papildomų skylių tose vietose, kuriose, nepajudinus metalo, buvo praktiškai neįmanoma nustatyti prarūdijimų. Tos grožybės buvo aptiktos nuėmus slenksčius ir pan. dalis, kurios, apžiūrint automobilį ir nustatant darbų kaštus, negali būti nuiiminėjamos, nes tai vyksta jau darbų eigoje. Taigi, tam piliečiui buvo pasakyta apie tokią problemą (ir primygtinai parekomenduota tai tvarkyti!), nes tokių dalykų niekas, normaliai tvarkant automobilį, neslepia, juolab jis buvo atvarytas RESTAURUOTI.
Todėl visiškai suprantama, kad atsiradus papildomiems darbams, turėjo pakilti ir kaina.
Lyginant su populiaresniais darbais, galima užduoti klausimą - jei atvažiavai susitvarkyti važiuoklę ir žinai tik apie klibantį šarnyrą bei sutari jo keitimo kainą, bet pakeitus šarnyra paaiškėja ir kiti gedimai, dėl kurių automobilį eksploatuoti nesaugu, o jų sutvarkymas kainuoja papildomus pinigus, taip pat piktinsies, kad meistrai kelia kainą? Deja tamstos draugeliui galioja ta pati taisyklė - jei bus išleistas restauruotas automobilis su paslėptomis skylėmis (tą netiesiogiai norėjo priversti daryti tamstos draugelis, neturintis papildomų pinigų restauracijai), ką galima bus pagalvoti apie jį išleidusius meistrus? Aš pas tokius tikrai nevažiuočiau.
Dėl meistrų prižiūrėjimo dar įdomesnis dalykas gaunasi:
Tam pačiam piliečiui, po jo automobilio smėliavimo, buvo pasiūlyta išsiplauti ir iš naujo sutepti važiuoklę, ką daryti jis kategoriškai atsisakė. Apie šį faktą esu girdėjęs dar prieš kelis mėnesius. Tuomet man tai sukėlė pasipiktinimą, nes restauruojant automobilį tokie atsisakymai NEDAROMI. Vienu žodžiu, net nesuabejojau, kai išgirdau, kad ne meistrus reikia prižiūrėtį, o tokį "restauratorių", kurio dėka tik atitolinama eilė mano automobiliams, kuris verčia meistrus daryti nekokybiškai (ir tiesiog puiku, kad minimi meistrai nepasiduoda vertimui prastinti darbų kokybę). Minėtojo Ford Capri kėbulo restauravimo darbai visiškai teisingai sustabdyti, nustojus už juos mokėti, padaryta yra net daugiau, nei sumokėta, o tai kas padaryta - užkonservuota antikoroziniu epoksidiniu gruntu.
Kadangi minimi meistrai turi savo nuomonę ir savigarbą (jau neminint šeimų bei nuosavų skrandžių), bei visais įmanomais būdais stengiasi niekuomet nenuvilti darbų kokybės požiūriu, man visiškai suprantamas jų noras pirmiausia padaryti gerai. Kad yra tam tikra piliečių grupė, kurie atvarę automobilį restauravimui ima spausti meistrus dirbti nekokybiškai, o taip pat kita piliečių grupė, rašanti rekomendacijas ir atvirai meluojanti, kad "minėtus meistrus reikia prižiūrėti", kai, tuo tarpu tikrovė yra kiek kitokia - "reikia atkalbinėti klientą nedaryti kvailysčių, t.y prižiūrėti", varo į neviltį bet ką, kas nori daryti greitai ir kokybiškai.
Taip pat galiu pridėti nuo savęs, kad tamstos draugelio dėka (jis kažkokiu būdu sugebėjo užlįsti į eile prieš mane), mano automobilis turės žiemoti dar vieną žiemą po atviru dangum.
Dėl atsargumo:
Pradėjęs restauravimo darbus, bet kuris automobilio šeimininkas turi būti atsargus. Negana to, bet kurio, užsiimančio bet kokio daikto restauravimu, gali paklausti apie pinigines išlaidas ir visur išgirsi tą patį atsakymą - "pinigų reikia daug ir jų kiekio nesuplanuosi". Kas ir įvyko duotuoju atveju.
Keisčiausia tai:
kad tamsta darote sprendimus ir rekomendacijas, pats nieko nedaręs ir asmeniškai nesusidūręs.
kad tamsta meluojate arba išverčiate tikrovę išvirkščiai.
kad nenešant naudos Citroligoninei, atvažiuojat "pasiremontuoti" šalia ir "pasiskolinti" kokį įrankį, užtenka sąžinės rašyti tokias "nerekomendacijas".
Paskutinė eilutė kažkiek galioja ir man, nes aš taip pat atvažiuoju pasinaudoti tiek Citroligoninės (Julius ir Andrius niekad neatsisakė paskolinti) įrankiais, tiek vieta šalia jos, tačiau net mintis už tai atsidėkoti "nerekomendacijomis" negali kilti. Juolab, kad būtent tik Citroligoninėje visi darbai man buvo atlikti kuo puikiausiai (tas pat galioja ir šalia dirbantiems kėbulininkams-restauratoriams Arūnui ir Mindaugui).
_________________  k.
|