Audros baigėsi tuo, kad vienišas kablukas su dauguma mano daiktų stovi kažkokioj kaimo degalinėj ir reikia kažkaip pargabent mašiną į Lietuvą nuo Bilbao (tiksliau kaimas 25km nuo šio miesto). Aišku, pigiai. Arba sutaisyt vietoj. Arba atiduot į šrotą, su dokumentais ne ant manęs.
Pramušo tarpinę, o gal net ir galvą. Įtariu, kad galva vistiek bus sumėtyta, nes užkaito gerai.
Tarpinę ir dinamometrinį raktą galima atsisiųsti paštu pigiai iš Lietuvos, o šlifuot esu girdėjęs, kad teko vienam veikėjui iš forumo kažkur vokiečiuose BX19D galvą pasidėjus ant lentos ir veikė motoras dar ilgai. Bet tam būtų gerai atsigabent čia iki Galisijos, Santiago, dar geriau Vigo, nes ten būsiu nuo rugsėjo iki gruodžio galo. Tik ką daryt ir kaip patikrint, ar netrūkus pati galva? Kiek žinau, net nuėmus ne visad matosi. O gal su trūkusia galva, bet tvarkinga tarpine įmanoma šiaip taip parvažiuoti, kažką padarius? Pučia kompresiją į antifrizą, ir smarkiai, fontanas vos užvedus variklį (variklis labai sunkiai vedasi ir dirba tik minant gazą, nors šiaip visad buvo iš pusės abaroto ir net prie minuso dirbo be susipurtymo)
Nuvažiavęs tris šimtus stojau Lenkijoj pasiveržti atsileidusio bėgių traukių kampinio mazgo (matyt, keisdamas įvorę, nedaveržiau ar pagailėjau jėgos), patikrinti, ko purtosi staigiai minant pedalą lekiant greičiu 80-100kmh, gal nepriveržiau apatinio kronšteino pagalvės (keičiau sailenblokiuką). Tuo pačiu su plaktuku atkaliau kreivą ratą ir nupurčiau išdaužto veidrodėlio stiklus, nes sėdėdamas remontuojamo kelio sušiktoj siauroj kolonoj užsižiopsojau ir nespėjęs išsukti bakstelėjau ratu ir veidrodžiu į vieną iš tų durnų stulpelių (vokiečiai kažkaip net tokiam kely sugeba rasti vietos pilnom dviem eilėm, o ten vienam trūksta).
Kaist pradėjo jau įlėkus į autobanus Vokietijoj. Laikiau apie 100-110, paskui kai sutemo ir pasidarė smagu važiuoti (tai pats lenki, tai praleidi, tai tave lenkia), myniau greičiau, nekreipdamas dėmesio į dideles apsukas ir džiaugdamasis, kad nuo 115-120 (pagal navigaciją, spidometras rodo +10) dingsta stebuklinga vibracija (gal guolis ar granata kažkurios pusės, nes tas stiprėja sukant į kairę, tad visuose vingiuose kairėn stengiausi laikytis pirmos juostos. Kaitimą suvariau visiškai užrūdijusiai aušinimo sistemai ir galvojau, kad tiap pat, kadangi viskas ten iš aliumo, gali plaukioti antifrize vandens pompos sparnuotė, nes kad ir kiek antifrizo dingo, jis pilant naują vistiek buvo rudas rudas. Bet matyt jau buvo prasidėjęs progresas. Kartais autobane prireikdavo valytuvų ir apiplovimo, nuvalyti antifrizą nuo stiklo, bet tai nieko tokio, nes temperatūra, nors ir buvo aukšta, ant raudono labai nelipo. Lipt ant raudono pradėjo Prancūzijoj kalnuose, bet atsukus pečiuko sklendę ir įjungus ventiliatorių greitesnius rėžimu viskas buvo gerai. Keliskart dasipyliau sustojęs patikrinti antifrizo lygio, nes užsidegdavo perkaitimo lemputė (kylant į kalną), po kokį puslitrį, ne bėda. Pralėkiau visą Prancūziją taip pat greitai, kartais palenktyniaudamas su visokiom sportinėm ir pižoniškom mašinom siauruose keliuose, kur greitis 110, bet kur vėl 130, aišku jos mane aplenkdavo, nes nei greičiu nei akseleracija su 44kw nepašokinėsi
Nors temperatūra visad buvo didelė, bet dasipylus antifrizo aušinimo užteko ir be pečiuko, tad buvau laimingas, kad mašina tokia kantri ir beveik įsitikinęs kad atlaikys į priekį ir dar atgal (galbūt jau su vandeniu).
Dar Prancūzijoje, bet jau netoli Ispanijos turėjau problemų su kuru. Nežinojau, kiek ta lempelė gali degti, nes niekad nevažiavau iki ribos (o kelionėje prieš tai ji išvis dar neveikė). Pasirodo, neilgam. Vos jai užsidegus iškart pražiūrėjau degalinę, bet buvo ženklas, kad sekanti už 53km, tai ne bėda. Bet artėjant skaičiui 50 nesimatė jokios info apie artimas degalines... Mašina pradėjo kartais užsigazuoti (toks jausmas, kaip įsijungus turbinai, reik atleist pedalą, nes šauna į priekį), pasirodė ženklas apie degalinę už dar 30km. Nuvažiavus dar penkis buvo aikštelė, mąsčiau ar stot, ar bandyt ar važiuot. Žinojau, kad sustojęs galiu nebepajudėt arba tada tikrai nebeužteks. Visgi sustojau ir nesuklydau, nes užgeso prieš pat sustojant parkavimo vietoj. Ėjau ieškot kuro. Keli prancūzai, kaip visad suvaidino, kad nemoka anglų kalbos. Nuėjau pas fūristus, ačiū Dievui, jų ten buvo labai daug. Ispanai nepadeda, ženklų kalba paaiškina, kad nebeįmanoma nupilt kuro, nes matuoja elektronika ir matosi per GPS, portugalai išvis pikti ir net nekalba, savo nesuprantama kalba siunčia "varpelis". Supratau, kad gali padėt nebent savoji Europos pusė. Kagi, lenkiška fūra tuščia, o ir perdaug nesinori į juos kreiptis. Suradau vakarieniaujančius bulgarus, o jie pasirodė labai maladiec žmonės, tad su savo vargana rusų kalba pavyko išaiškinti, kad reikia saliarkos ir be problemų nusiurbė 5l dyzeliuko, kurie man kainavo 5Eu, tai pusantro karto pigiau nei degalinėj. Supylus lempelė užgeso, tai reiškia, kad ji užsidega likus gal kokiem 3-4l, o tai labai mažai, pavojinga. Truputį pavargau, kol Lukasas tą dyzelį pasiemė ir pasiekęs degalinę prisipyliau sočiai. Ant sienos viskas tvarkoj, apie pirmą nakties sustojau šiek tiek numigti, nes jau buvo šakės. Pajudėjau paryčiais, nuvažiavau kažkiek, bet vėl kaito variklis, net nešildė pečiukas, vadinasi, antifrizo beveik nėra. Sustoju pasipildyti, bet pasirodo, apsiblausęs ryte užsiroviau ant avarinio sustojimo (nuokalnė) juostos. Ten skalda, ir jos gal koks metras... Be šansų. Biškį pakasiau rankomis, užvedu variklį, škyvas pradeda svaidyti akmenukus. Išsigandau, užgesinau, ėjau atkast škyvo ir bekasdamas iškasiau jau nukritusį genero dirželį. Kad tave kur biesas, susinervinau, kad nepapultų prie pagrindinio, nes plastmasės, kaip ir kiekvienoj senoj mašinoj, jau pamačiusios deformacijos. Būčiau dar kažkaip išsikasęs ir po 20cm-50cm išjudėjęs, bet kitoj autopistos pusėj sustojęs ispanas irgi su kažkokiu gedimu iškvietė policiją ne tik sau, bet ir man. Atvažiavo, patikrino dokumentus, paklausė, ar mašina galės toliau važiuot (pasakiau, kad diržą užsidėsiu ir uždėjau prie jų), paprašė užvesti variklį, ar tikrai dirba (atsisakiau ir pasakiau, kad bijau dėl pagrindinio), taigi vistiek iškvietė tralą, nuvarė pas ispaną. Atvažiavo tralas, prikabino su kabliu ir ištraukė. Policia sakė, kad turėsiu sumoėti 100Eu, taigi bandžiau paaiškint, kad galiu sumokėti tik kortele, nes nepakaks grynų, bet tralistas kažkodėl visiškai nekalbėjo a pie pinigus ir pasakė, kad nieko nereikia. Matyt, bandys atsiimti iš mano draudimo, nes Ispanijoj tokia tvarka, jei kas tau nutinka - moka draudimas. Bet pas mane tik civilinis, tai nebent įrodytų, kad padaryta žala Ispanijos valstybei? Žodžiu nuvažiavau iškart, nes būtų dar vežę ant tralo iki saugios vietos (aikštelės ar degalinės). Variklis vistiek kaito ir nešildė pečius, užsidegė lemputė, ieškojau, kur sustot. Išsukau iš magistralės, sustojau provincijos degalinėj. Vos sustojus pasipylė garas iš po kapoto, variklis labai purtėsi. Užgesinau, atsidariau kapotą, palaukiau kelias minutes supyliau likusį antifrizą, pabandžiau bent trumpam užvesti ir iškart gavau fontaną. Palaukiau, kol iki darbinės atvės variklis, nusipirkau dar antifrizo (kol pavyko išaiškinti, kas tai yra, nes ten buvo atskirai nuo degalinės visos automobilių prekės, o pasirodo reikia anticogelante, padėjo žodis ANTI antifrizo pradžioj), supyliau. Bet nieko, vistiek fontanas. Lygiai taip pat fontanas ir atvėsus iki 40C. Supratau, kad į kursus laiku jau nebepateksiu.
Jo, tai susiskambinau su keliais žmonėm, tėtis tiesiog patarė pamest mašiną ir kaipnors pasiekt sau reikalingą vietą. Susitariau su degalinės operatorium, kad mašina stovės iki šeštadienio, bet nežinau ar galėsiu ją taip greit patraukt, nes atstumas 600km, kurį nuvažiavau dviračiu, traukiniu, o tada autobusu. Pradžioj dviračiu važinėdamas aplinkėse radau keletą autodirbtuvių bent pasiteirauti kainos, bet visi atostogauja čia rugpjūtį, tai nors imk ir kask šulinį uoloj. Niekas nekalba angliškai, net paskambinus 112 net nebando kalbėti šia kalba, nes nemoka nieko. Angliškai kalbėjo britai, gėrę alų tos degalinės bare, laukiantys, kol juos paims dirbti, ir psichologijos magistrą turinti moteris, kurią man netyčia pavyko sutikti maždaug Ramygalos dydžio miestelio traukinių stoty. Ji man davė trūkstamą eurą bilietui ir padėjo viską išsiaiškinti, nukreipė pas žmones, kurie vyksta į tą pačią man reikalingą autobusų stotį, taigi viskas įvyko daug greičiau ir paprasčiau). Pasiekiau Santiago tą naktį ketvirtą ryto, vėlavau tik para, visai neblogai.
Manau, jei atsikėlęs po to sustojimo pamiegot būčiau pirmiau prieš važiuojant patikrinęs antifrizą, viskas būtų baigęsi gerai, gal tiesiog kažkur truputį papildomai varvėjo ir pravažiavau su labai mažai jo sistemoje, galiausiai ir beveik tuščiai, nors variklis tam žvyre dar dirbo puikiai.
Ką daryt su mašina? Komodum - šią savaitę 1400EU + PVM, už dviejų savaičių 1300EU+PVM. Užsikruškit, už tokią kainą C15tukas išeina geros būklės ir gerų metų net ir Ispanijoj, kur brangios mašinos. Jei ją parvežus Lietuvon, net nežaidęs permesčiau turbininį variklį iš dužusio BX.
Bet kuriuo atveju, nors ir truputį liūdna, plius išleidau jau dabar daug pinigų viskam ir dar daugiau išleisiu, buvo smagu važiuoti, gražu ir malonu, o numyniau 3000 su biškiu per maždaug 40h. Kas daugiau? Su tokia lėta mašina ir vienas, ta prasme, ne vienas vairuojantis, bet vienas mašinoje ir taip pat kelyje?
Ai tiesa, dar penktadienį po pietų buvau technikinėje, tiksliau vakare, prieš pat šešias. Galiniai stabdžiai beveik nestabdė, mažiau nei 1. O kadangi tiek mažai, tai mažas 0.4 skirtumas sudarė didelę esmę ir netiko. Taip pat, nors iš mašinos niekad nemačiau juodo dūmo, vistiek buvo per didelis dūmingumas. Manau, kad dėl to, kad iš garažo važiavau tiesiai į TA be jokių prapūtimų ir pravaikymų. Įvertinimas - NEIGIAMAS.
Po to iškart išlėkiau pravaikyti, gręžiau trečiu bėgiu iki 100 (bėgiai čia labai trumpi, praktiškai ketvirtą metu ties 40), bet juodas dūmas taip ir nepasirodė. SUpratau, kad tikriausiai dabar jau būtų gerai, nes nedaug viršijo ir taip.
Bet stabdžių jau nebebūčiau pajėgęs taip greit sutvarkyt. Įtariau, kad reikia pakeisti vieno cilindriuko rem komplektą (kito buvau pakeitęs iš gautų su mašina atsargų), tad robete spėjau prieš septynias nupirkti paskutinį turimą, bet supratau, kad vietoj reguliatoriaus trišakio negausiu, o be jo galas normaliai nestabdys, plius prasikruščiau visą naktį ir ryte neaišku ar praeičiau TA. O man reikėjo išvažiuoti jau trečiadienį, o ne šeštadienį po pietų.
Tad ir nesikrušau, dėjau ant biurokratijos ir išvažiavau šeštadienį anksti ryte. Pravažiavęs Lietuvą aprimau, o Lenkiją ir jų patrulių reidus (stabdo patikrinimui vidury dienos kamščiuose ir taip juos dar padidina
) nusiraminau visai.
Lipdukus, tiesa, turėjau. Vogtus, nuo brolio mašiniuko. Pasirodo, 2014 lipdukai jau nebe perforuoti ir normaliai nusilupa, kaip ir senieji.
Tai tegu prakeikia mane liuka ir panašūs įstatymą gerbiantys piliečiai.
Sakiau, kad žvengsiu, jei pavyks, o ir pavyko, tik problema atsirado kita.
Tiek, dabar bandysiu surast čia EL CORTE CHINO. Reik prisipirkt visokio kinietiško Š, kad galėčiau gyvent, nes beveik viskas liko mašinoj, turiu tik tai, kas tilpo į mažą kuprinę ant pečių. Net indų neturiu, valgyt iš ko, o bendriko virtuvėj tik puodai ir keptuvės.
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti
,ir galvoju kad galva tikriausiai bus trukus 
,teks tau jauciu palikt ji ten 
Red
Nezinau, spresti lieka jam paciam. Aisku, tokie "nuotykiai" idomu, ypac kai nutinka kazkam kitam, bet siaip tai nesuprantama man viena: nafig atkalineti vos ne nuo nulio masina vien tam, kad ji po 3000 km butu nebeveiksminga ... 
