bardakasbx rašė:
Joo, foto vaizdelis super, ypac kai randiesi kazkur ir labai reikia buti laiku, bet negali... is variklio bloko ir sistemos grazu bruda pavare...nebereiks specialiai plauti, uzteks praskalaut

Tai ka nusprendei - remontuojies vietoj ar vis tik tempsi Lietuvon?
Ten dar jo tiek ir tiek likę, nežinau, kiek kartų chemiją reiktų pilt, kol vanduo pradėtų švarus bėgt, toks kaip kai keičiau BXo (jam irgi buvo nekart dapilta virinto ar distiliuoto vandens, bet nieko) ir ZXo.
Kolkas sprendimas paprastas - mašiną reikia stumt į šrotą ir pirkt vietoj belekokį pigų kibiruką, nes kaina tempimo Lietuvon gaunasi dvigubai didesnė, negu pigus citroenas čia. Remontas manau įmanomas tik pačiam, nes mašina už 600km, ten radus kokį kaimo servisiuką, kuris imtųs tvarkyti tokį rimtą gedimą tokiai senai mašinai, per dieną nepadarys, o man reikia studijuoti, plius kelio nuostoliai laike. Gabenti traliuku bus turbūt kaina panaši, kaip iki LT, o pačiam traliuką išsinuomot gal ir eitų, bet mašiną jam tempt niekas neduos. Prašyt vietinių arba Erasmusininkų pagalbos - ne tas kontingentas. Jie net nesupranta, kodėl aš su tokia mašina ir kodėl mano draudimas jos nesutvarko arba neparveža į Lietuvą

Galima tempti, bet tiek kilometrų per kalnus, bus manau ir gyvatėlės, o gi šniūras trumpas, o kablukas labai silpnais stabdžiais (važiuot pakanka, bet per šniūro atstumą?). Ant bėgio ilgai nepavažiuosi, sistema tuščia - užkais nuo trinties. O užpylus išpūstų. Tepalas irgi varva. Atsitempus iki vietos taip pat, nežinia, kas slypi po galva ir joje. Gal reiks naujos galvos, o šrotinės detalės brangios (pats marunia sakė, kad generatorius senam partneriu 80EU). Nupirksi galvą - nežinai ką rasi, gal reiks daryt vožtuvus. Prišlifuot galima ir pačiam ant lentos, bet rizika, kad nelaikys. Plius visi darbai ant gatvės, darbai prie diržo, degimo statymas, o tada jau reikia keist ir diržą su pompa (jie būdoje dėžėje, bet kur dirbt, kokiam miškely, kad niekas nematytų?) Gaunasi, kad kaina tegu būna nesvarbu, bet neribotas stresas ir darbai, pastangos. O vasara juk baigiasi, man reikia studijuoti, o studijos tokia kalba, kurios dar nesuprantu. Reziume - aukojam savaitę visos paros darbo, pusmečio detalių paieškas tokiam egzemplioriui Lietuvoje (daug kur buvo paimta paskutinė turima ar atsiųsta iš sandėlio tinkama detalė), sutvarkytas pas Alvydą galines šakes, mergaitės rankom persiųtą ir sulopytą bei mano gražiai išplautą saloną. Išsiimsiu viską, kas man iš tos mašinos reikalinga, nusiimsiu numerius ir bandysiu priduoti į šrotą, gal duos kokią pažymą ir leis pasirašyti mamos vardu, bus galima nurašyt.
Bet aš dar turėsiu C15, tikiuosi senąjį su vienšpikiu vairu.
Kodėl? Nafig aš jam kablį pirkau, kuris dar guli naujas Lietuvoj?
Plius, Lietuvoj liko ir stogo bagažinė, kuri man labiausiai patiko iš visų variantų, čia matytų, uždėtų ant tokio modelio.
Puiki mašina, labai patiko ją vairuoti. Klusni, pakanti, kantri, ištikima, nesiožiuojanti. O ir rieda puikiai, nors ir nelengvai vairuojasi, bet neaikštinga. Variklis ne tik gerai traukia mažais greičiais (be turbinos), bet irgi kenčia iki galo. Koks dar automobilis kentėtų antifrizo valymą nuo stiklo valytuvais ir vistiek dar toliau važiuotų tūkstančius kilometrų ?

Daiktas yra tik daiktas, jei nesuteikia žmogui gerų įspūdžių ir atsiminimų. O man jų liks pakankamai. Va ir optimizmas.
Dabar tik labai daug pastangų, tūkstančius kilometrų reik susukt, kol viską susitvarkysiu, nafig...
