Ką gi, vakar sėkmingai grįžome abiem mašinom. Nuvažiuotas kelias pagal GPS matavimus - nepilnai 7kkm, nors pagal mano automobilio odometrą viršijo 7100km, bet tokios jau jis prigimties, daug rodyti.
Apie kelionę gal truputį po to, bet iš automobilio gedimų, tai jau susikrovus visą mantą (plius mane ir mano keleivę bei dar dvi mergaitės-draugės ant galinės sėdynės, kurias pavežėme iki Talino) ir pajudant iš vietos su pakrautu, sėdusiu beveik iki atramų, turėjau nemažai bėdų, nes dešinys ratas padangos šonu lietėsi į kėbulą. Prieš tai daug važinėjau su nekrautu, arba su pakrautu ir teisingų matmenų padangomis, todėl nebuvo numatyta. Tiksliau numatyta buvo, nes buvau uždėjęs gale abiejose pusėse 3-4mm kokybiškas tekintas rastavkes. Pradžioj nustatyta, kad ratas neteisingai uždėtas. Perdėtas teisingai - naudos beveik nulis. Ką gi, grįžtam į kiemą ir iš BX galinio stabdžių disko per 15min sumesta šiokia tokia storesnė rastavkė. Dedu šitą rastavkę kartu su ta plona - per trumpi varžtai, kimba vos keliomis vijomis, per didelė rizika. Ilgesnių konusinių varžtų neturiu, o su šaibiniais nepachaltūrinsi, nes dėl rastavkės išnešimo ratas nebesicentruoja ant centrinės skylės ir centruojamas grynai vien varžtais. Išmetu plonąją rastavkę ir palieku tik disko gabalą, varžtus priveržiu labai pamažu ir tvarkingai - viskas gerai, ratas prisisuka ir nebesitrina, pajudam.
Suomijos šiaurėj, visai netoli Norvegijos, nusprogo generatorius. Tiesiog sustojus pasiimti kažko iš bagažinės ir paskui vėl užvedus užsidegė perkaitimo lemputė, nors temperatūrą negamyklinis daviklis rodo darbinę ir ne aukštesnę. Besiaiškindamas, kame reikalas, užčiupau, kad dega ir NEkrovimo lemputė. Atjungus laidelį nuo generatoriaus, užgeso abi lemputės, tad aptikta kažkokia sisteminė klaida, bet krovimas, pamatavus testeriu, neaptiktas. Padaužymai ir krovimo reguliatoriaus bei angliukų išvalymai nepadėjo, todėl teko nusiimti generatorių ir įsidėti senąjį, kuris anot saulyno "xxxjovas". Bet užtai Bosch
Ne, šiaip su juo viskas gerai, bet guoliai arti mirties ir skleidžiantys kolkas dar nedidelius garsus. Pasivoliojau ant sniego ir ledo, pakeičiau, krovimas atsirado. Susiparinau, kad generas bus nusprogęs dėl mano papildomų žibintų (generatorius Valeo buvo tik 50A ir užjungus visas elektrines sistemas ir dar įjungus tris papildomus žibintus jau pareikšdavo apie save tyliu ūžimu), o naujas Bosch ne ką galingesnis (55A), tai nusprendžiau neberizikuoti, nes kilometrų dar buvo likę palei 5000, ir juos jis ...jovas generatorius puikiai atkrovė. Prie Nordkappo keičiau valytuvą, nes dėl šalčio, pastovaus trynimo, druskų ir dar kažko vienas naujas jau susidėvėjo ir net nuvalius nuo jo ledus ir sniegus, atitirpinus, vistiek nevalė. Uždėjau naują naująjį. Apie Nordkappą atskira istorija, niekas nesugedo, bet mašina buvo truputį pamaitota dėl mirtinai sudėtingų sąlygų ten privažiuoti žiemos laikotarpiu ir dėl kitų vairuotojų nebūtinai pačių geriausių vairavimo įgūdžių (vis dėl to, ne kiekvienam pavyksta nematant nieko, kaip tik baltą spalvą per priekinį stiklą, pataikyti posūkyje į kelią, kuris yra gal tik metru platesnis už automobilį, ir man pavyko tik standartiškai avantiūros dėka, bet niekur nesusimoviau
) . Užsėdus priekyje važiavusiam mikriukui, teko per verčiančią nuo kojų pūgą kelias valandas pasėdėti ant kelio, kuris per jas tavo vientisa pusnimi, laukiant sniego valytuvo - gelbėtojų. Po 15-20min stovėjimo sniegas pasiekė automobilio langus, o kai atvažiavo valytuvas visų ištraukti, jau siekė ir stogą, ir per duris išlipti nebuvo taip paprasta. Žodžiu, pietietiškam automobiliui tai buvo geras iššūkis, kurį jis įveikė.
Po šito užsėdimo pusnyse, valytuvas traukdamas mane, smūgiais (kitiap matyt nesigavo, nes mašina buvo užpustyta mirtinai) sulankstė tempimo plokštumą ir net šiek tiek apatinį priekinį balkiuką, o kadangi mašiną, betempiant pariedėjo atgal, dar ir atsitrenkiau galinėmis durelėmis į paskui važiavusius su SUPER MEGA VISUREIGIU (ant šonu lipdukai Siberia trip ir panašiai) važiavusius šveicarus debiliškai iškreiptomis mordomis, kurie pajudėję konvojuje praktiškai paskutiniai, kažkaip užklimpusius paskui mus sugebėjo dvimetrine pusnimi apvažiuoti ir atsistoti paskui, vėliau aiškino sniego valytuvo vairuotojui, kad praleistų juos į priekį, nes išvažiuos patys, o galiausiai mane ištempinėjant, sėdėjo per pusmetrį ant šiknos ir aišku, valytuvui sustojus ir man pariedėjus atgal, gavo bum, ir aišku čia ne jų problema... Na bet nesvarbu, nieko ten rimto nenutiko, truputį palenktos būdos durelės įeina į visą palankstymų visumą...
Po tokių nuotykių apačioje sutinkam taip Nordkappo ir nepasiekusius draugus ( į Nordkappą priekin nuvažiavom konvojuje vienintelė lengva mašina, paskui autobusus ir mikriuką, o likusios gal kokios 6 lengvos klimpo pakeliui) ir važiuojam į artimiausią miestą degalų ir maisto. Bevažiuojant stipriai kyla temperatūra, tuoj užsidegs raudonas. Išsigandau, kad prapūčiau tarpinę ar dar ką. Per beveik tokį patį vėją ir pūgą lendu lauk, vėjas pats atkelia kapotą ir tik jo kojelės konstrukcijos dėka (senovinė lankstinė kojelė) nesukulia priekinio stiklo. Žiūriu, kas čia negerai tam varikliui ir niekaip nesuprantu. Po minutės visiškai sušalęs pasižiūriu iš priekio ir per groteles nematau radiatoriaus, viskas dar ten pusny sėdint užnešta storu sniego sluoksniu, kuris patirpęs dar ir ledu panorėjo tapti. Lendu į dėžę ir traukiu visokius atsuktuvus ir kitas nesąmones, kurių dėka pavyksta atidengti apie trečdalį radiatoriaus ploto ir tiek jau pilnai pakanka pilnaverčiam variklio aušinimui.
Sekantis gedimas jau važiuojant į pietus. Stojame pasikeisti keleiviais. Užvedu motorą ir iš po kapoto nemalonūs garsai: CIk CIK CIK CIK. Po 10 sekundžių dingsta krovimas ir užsidega lemputė. Susinervinęs einu prieki ir net kapoto neatidaręs randu ant žemės generatoriaus dirželį su atplyšusiu vienu dančiu. Dirželis 5 dančių pločio, alkūninio skriemulys taip pat. Bet generatorius 4 dantų pločio. Senojo generatoriaus skriemuliukas buvo tokios formos, kad visai nepyko dėl to, kad vienas dantis sukosi išorėje, o pas šita skriemuliukas jau su kantuku, taigi ir nuplėšė tą dantį. Ruošiaus eiti būdon atsarginio dirželio, bet apžiūrėjęs senąjį, nieko daugiau blogo nepamačiau, taigi tiesiog peiliu nupjoviau tą danties juostelę iki galo ir uždėjau atgal. Pamatavau, ar juostelė yra dirželio ilgio, kad būčiau įsitikinęs, kad koks gabalas nepalindo po pagrindinio diržo dangteliais, bet viskas gerai
Švedijoje pradėjo nebešviesti viena ilga, taigi galvojau, kad reikės pasikeisti lemputę, bet ją radau visiškai gerą. Problema buvo relėje, kurią pakeičiau turėta.
Dar buvo pasibaigęs kuras, nes degalinė buvo tolokai, Norvegijoje pilti nenorėjau, kai šalia Švedijos siena, o atsarginį kurą tingėjau traukti iš stogo dėžės. Galiausiai vistiek teko išsitraukti ir susipilti, bet kitą rytą dėl nuo bako dugno greičiausiai pakabinto purvo ir vandens, šaltis užgnybo kuro filtrą ir turėjau problemų su variklio darbo sklandumu užvedus šaltą, todėl filtras pakeistas turėtu atsarginiu.
Stabdžiai taip pat pradėjo kelionės viduryje ožiuotis. Gal pagavo kur oro, o gal atsisakinėja pagrindinis cilindras, nes stabdyt stabdo pusė velnio, bet pedalas linkęs smukti iki beveik dugno, kur pasibaigia stiprintuvo veikimas, ir tuomet lieki su kojos stiprumo testu, bet realiai net numynus iki dugno, ratai nesiblokuoja. Na o norint stabdyti tikrai staigiai ir stipriai, ko kartais neišvengsi, reikia kartą ar du perminti pedalą. Vien dėl to net ir jausdamasis pavargęs vistiek nedaviau niekam kitam vairuoti savo kabluko, nes žinau, kaip nepatyrusiam vairuotojui yra morališkai sudėtinga, kai reikia staigaus reagavimo ir kuo staigesnio sustojimo, pakelti koją nuo stabdžio pedalo. Čia gi mašina absoliučiai be jokių saugumo sistemų, tai tik šaltas protas ir greita adekvati reakcija kartais išgelbėja, besisukiojant sudėtingomis kelio sąlygomis, kurios ten visur šiaurėje yra, tarp visiškai naujų ar apynaujų automobilių, kurių vairuotojai gali sau leisti daug daugiau greičio, staigumo, o taip pat ir mažiau atstumo ir daugiau aplaidumo, ir vistiek važiuoti gana saugiai
Daugiau kaip ir nieko rimto. Pečiukas pradėjo po ilgos prastovos (sakykym, naktis arba para) išmesti truputį antifrizo kvapo, taigi teks jį pakeisti nauju. Sužiūrėti šalono šildymo reguliavimo sklendę, nes retkarčiais atrodo nukrenta lašiukas (gali būti viso labo neteisingai uždėta žarna, arba gal ir nuo pačio pečiuko atbėga). Sužiūrėti, kodėl ta vibracija taip ir nepradingo. Dabar įtariamiausi yra pusašiai, taigi pabandyti sudėti vidines granatas nuo BX ar ZX, ar bent jau tik jų tripoidų lizdus, jei tiktų tripoido dydžiai arba ir šlicai. Išorinių lengvai nepakeisi, nes nuo nieko netiks, nebent kokio ZX 1.4 varikliu, nes pas jį dar mažosios veržlės ir guoliai, visur kitur didieji...
Susitvarkyt bent vieną iš generatorių, greičiausiai tiesiog pakeisti Boschui guolius, o Valeo padaryti, kad krautų, ir padėti į lentyną atsargai.
Persižiūrėti, kur po kelionės ir druskų atsivers nauji korozijos židiniai ir ten bent jau kažkuo patepti, kad greitai nesupūtų.
O tada arba dar važiuoti porą metų, kol pasibaigs TA arba kol supus, arba tvarkyti kėbulą ir visa kita labai rimtai.
Čia dar apsispręsiu. Bet kuriuo atveju, jis jau man atidirbo. Aišku, tikrai ne finansiškai
Safrane važiavo ir grįžo be gedimų. Keitėsi žmogus vienos faros lemputę, bekeičiant nusprogo pora saugiklių, todėl dar ir juos pakeičiau. Kažkur dingo stabdžių skystis ir pradėjo lemputės degti ir mirksėti. Pripylus iki viršaus, iki kelionės galo nebedingo. Na ir nuo kelionės vidurio taip pat kažkas ten garsus leidžia prie diržų, generatorius, vandens pompa, ar tai stiprintuvo siurblys...
Ačiū kablukui už kantrų darbą ir nepykimą už mano vairavimo klaidas
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti
,neturiu ,ir tuo patenkintas 
Red
