xminde rašė:
iššukio reglamentus ir technines sąlygas sugalvoti.
Didumą žinau, nes jos negali būti kitokios. Kai kurias tektų spręsti vietoje, kai bus žinomas dalyvių skaičius ir jų naudojamas kuras. Su bezdalistais, kaip visada tokiais atvejais, kiltų problemų (priverstinis vieno bako ištuštinimas, ir abiejų plombavimas, ar kažkas panašaus), bet tai išsprendžiama. Tik norinčiųjų dalyvauti dėl to gali sumažėti dvigubai

.
Atstumai ir maršrutai- irgi iš tų dalykų, kuriuos teks spręsti tik kai bus žinomi visi dalyviai ir oro sąlygos, t.y. vos ne paskutinę dieną. Nes norint pasiekti sąnaudų optimumą ( o ekoralį, kai važiuojama pagal laiką, būtent taip ir suprantu), sąlygos reikalingos apyvienodės visiems. Todėl tam netinka nei balandis, nei lapkritis (dėl galimo padangų skirtumo); netinka sniegas (dėl siauresnės ar einančios šalia nei pagrindinė vėžės ant sniego sąnaudos gali išaugti ir 1,5 karto); netinka ir liūtis (dėl to paties) ar stiprus vėjas (dėl skirtingų paviršiaus plotų ir Cx).
Kuo mažiau bus dalyvių- tuo lengviau tokį dalyką suorganizuoti (mažiau derinimų), bet ir tuo mažesnę įtaką visuomenėje jis turės. Jei dalyvių tebus du-trys, tik jie tarpusavyje vienas iš kito kažko ir tepasimokys. Pliusas toks, kad tokiu atveju nereiks teisėjų, bet jei daugiau niekas nesužinos, kiek mažai jo paties automobilis tegali srėbti, pati "ekoralio" idėja bus iššvaistyta tuščiai

.
Siūlyčiau gal pradžiai rengti ne varžytuves (kas su skirtingų klasių automobiliais ir sudėtingoka), o tokius a la apmokymų kursus su trumpu (=ekonomišku/ekologišku) maršrutu. Na, maždaug, kiekvienas gauna po kelis litrus kuro atskiroje talpoje, ir stengiasi kuo toliau su ja nuvažiuoti. Po to bendrai peržiūrimos klaidos, ir po savaitės ar kelių visa tai pakartojama. Ir sulyginami rezultatai. Manau, tai turėtų didesnį efektą, nei paprastos varžybos

. Ir kainuotų pigiau bei būtų paprasčiau; tiek pats procesas, tiek jo organizavimas. O efektas- bemaž maksimalus (jei ekoralio tikslu statyti sąnaudų mažinimą).
Va po to jau galima būtų surengti ir rimtą ekoralį; kai žmonės važiuotų ne iš lempos, o pasitikėdami savimi, ir žinotų/suprastų, dėl ko važiuoja.