Bandžiau įsikirsti į tas pievas apie "Gaz Brouna", bet taip ir nepavyko

.
Na, panaudojamas vandenilis; gerai. Jis irgi dega. Panaudojami dar ir "magnetukai"; o nafig jie- konkretaus atsakymo taip ir nerasta, išskyrus tradicinius pabūrimus. Panaudojamas dar ir kažkoks chemikalas "kovalentinių benzino ryšių suardymui". Tokio terrmino mano ribotos chemijos žinios aplamai neapima, o ir kam tuos ryšius ardyti, jei cilindruose dega dujinis benzo/oro mišinys, į kurį visai nesunku įterpti dujinį vandenilį- taip ir nesupratau

.
Bet užtat puikiai supratau anekdotą apie tai, kad technologija "gamina deguonį atmosferai", kam skirta vos ne pusė visos technologijos aprašymo

. Lygtai to paties vandenilio degimui (t.y. oksidacijai) naudojamas ne atmosferos deguonis, po ko vėl išsiskiria tas pats H2O; kam sunaudojama lygiai tiek pat deguonies, kiek ir pagaminta

. Neradau nieko ir apie išmetimo sistemos modifikavimą, pritaikant ją ir pastebimiems vandens kiekiams, ne vien dujų išmetimui.

Žodžiu, technologijai turbūt labiau tiktų pavadinimas "Tiomnyj les", o ne "Gaz Brouna". O gal tik kažko nesupratau; pasižadu perskaityti viską dar bent kartą.

.
Bet kad padavus varikliui papildomą kuro kiekį (šiuo atveju-vandenilį), galima sumažinti benzo sąnaudas, neabejoju. (Panašiu principu dyzeliniai varikliai pritaikomi darbui su LPG, po ko saliaros sąnaudos krenta bemaž ligi litro.) Kiek sumažinti- čia jau atskiras klausimas, atsakymas į kurį pagrinde turbūt priklauso nuo vandenilio kiekio ir jo degimo efektyvumo. Gali būti, kad tai sudarys ir 40proc., bet kuriam galui oficialiame technologijos puslapyje tokias miglas pūsti?
