Turejau vargo keician priesrukines Xantijai II. Is apacios jokiu sansu prieiti, t.y. pirstus dakist gali, bet su jais nei sugriebt, nei issukt lemputes is fiksavimo, nieko - totaliai per mazai erdves. Vienintelis budas buvo kaip ir
Raimis sako - issimt sonini posuki ir per ten (jei ranka neperstoriausia) grabaliojant issiimt lempute. Issiimt dar galima greitai, bet su pastatymu atgal vargau kokia valanda

Irgi vietos nedaug, be to prancuzai labai lievai sugalvojo lemputes istatyma i lizda, jokio tvirto fiksavimo, issitatau i lizda (ne i fara) o kol zlibom pataikau i priesrukini - lempute ir nusiskuka is lizdo

Ir taip 20 kartu. Vargais negalais pataikius i korpusa ikist lepute su lizdu, reikia ja ten uzfiksuot, pasukant pagal kazkuria laikrodzio rodykles krypti. O cia vel vargas - vietos neperdaugiausiai, kampas blogas, jegos neiseina panaudot su ranka. Tai reziume pas mane gavosi, kad keleivio puses priesrukinio lempute istaciau, uzfiksavau, bet laido fiske tik uzmoviau, fiksavimo vielutes nesugebejau uzmauti. Keiciant lemputes visai atjungiau laidus, taip patogiau. O vairuotojo puses priesrukinio lepute istaciau, bet neuzsukiau (neuzfiksavau), fiksavimo vielute apgraibom uzdejau.
Gal viskas butu buve ir lengviau, bet as keiciau lemputes prie - 10 salcio. Rankom salta, plasmases kietos, astrus kampai rankas raizo, pats piktas ant visos Prancuzijos

Ateis pavasaris nusiimsiu buferi, ir pasieksiu lemputes ant normaliu lempuciu, nes dabar sudetos ala melsvos, katros nifiga nesviecia. Tuo paciu ir lempu purkstuka pasikesiu.