WWW.CITRINA.LT diskusijų forumas
http://www.citrina.lt/phpBB3/

1935 m. straipsnis apie Andre Citroeną
http://www.citrina.lt/phpBB3/viewtopic.php?f=7&t=20027		 Puslapis 1 iš 1
Autorius:  Mandrius [ Lap 09 2009, 20:44 ]
Pranešimo tema:  1935 m. straipsnis apie Andre Citroeną
1935 m. laikraštyje "Rytas" aptikau tokį įdomų straipsnelį apie mūsų visų mylimų automobilių tėvą. Nutariau pasidalinti su visais.
Čia yra nuoroda į laikraštį: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=121120
O čia yra pats tekstas (kalba netaisyta):

1935. 11. 2. 28 (3176)
Prancūzų automobilių karaliaus bankrotas
Ko jis moko

Neseniai Europos visuomenė buvo nustebinta žinia, kad bankrutavo Prancūzijos automobilių karalius Citroenas. LIberalų spauda reiškė didelio apgailestavimo. Ji garbino šio industrijos magnato drąsą, inicijatyva, ir plačius užsimojimus, būtent, jo norą pakirsti Amerikos automobilių pramone ir Citroeną padarė kankiniu krizės, kuri nepasigaili nė „genijališkiausių“ ūkio vadų. Iš tikrųjų gi čia dalykas daug paprastesnis. Citroenas buvo Lenkijos žydas su visomis charakteringosiomis klajoklio ypatybėmis. Jo drąsa buvo ne kas kita, kaip beskrupuliatiškumas, jo inicijatyva — didybės manija, kurios dėka jis dirbo neatsižvelgdamas į pareikalavimą ir net be tam tikro išskaičiavimo. Kas naiviam žmogui galėjo rodytis, kaip Citroeno didžiadvasiškumas, arčiau pasižiūrėjus, pasirodė, yra ne kas kita, kaip nuotykių ir spekuliacijoj pamėgimas.
Vaikėsi akimirkos pasisekimų
Jis, kaip tipiškas tos lengvapėdiškos verslo praktikos atstovas, kuri jau daugelį jo tautiečių iš svaiginančių aukštumų nustūmė į bedugnę, negalvojo apie tai, kas turi būti vėliau, kaip vystysis jo, palyginti, siaurais pamatais besiremiančios milžiniškos įmonės ateitis. „Po manęs nors tvanas", rodėsi esą Citroeno šūkis. Nelaimė lėmė, kad tvanas atėjo pirmiau, negu gigantiškos įmonės, kuri gamino 36% visų Prancūzijoj gaminamų automobilių, „tėvas ir siela" paliko savo veikimo areną. Bankrotas buvo neišvengiamas. Teismas rado 935 milijonus frankų skolos. Užuot apgailestavus tokių, kaip Citroenas likimą, tenka pasakyti, kad išviso likimas eina savo priprasta vaga. Charakteringas Citroeno bankroto pavyzdys rodo, kad jau praėjo tie laikai, kada akla kapitalistinė „inicijatyva", kuri pripažįsta tik šią, dieną, o apie rytojų negalvoja, stengėsi tik kuo daugiausia gaminti ir žiūrėdama tik akimirkos rentabilingumo užvertė rinkas.
Citroeno bankroto pradžia siekia 1919 m., kada jis, remiamas savo karo draugo, ministerio Louecheut buvo nevainikuotas Prancūzijos industrijos valdovas.
Kurį laiką „Citroen" ir „automobilis" buvo tos pačios sąvokos. Paryžiaus Quai de Javel įmonė išsišakojo įvairiuose Prancūzijos ir užsienio miestuose. Čiavisur išdygo puikiausi rūmai. Berlyne, Amsterdame, Briusely, Ženevoj, Kopenhagoje, Lisabone, Londone, Madride, Milane ir Varšuvoje buvo įsteigti įmonės skyriai. Per metus buvo pagaminama 100.000 automobilių. Citroeno įmonėse dirbo 2 000 tarnautojų ir 25.000 darbininkų. Jis savo gaminių kainas stengėsi mažinti numušdamas darbininkams atlyginimą. Iš
tikrųjų, 20 metų laikotarpy jam pavyko savo automobilių kainas sumažinti visu ketvirtadaliu, „Neuer Wiener Journal“ Š, m. 10 sausio n-ry:
Citroeno įmonę Paryžiuje vadina „stiklo utopija“:
plačios, saulėtos stiklo halės, kaip milžiniški angarai, kaip gigantiškos būsimų amžių geležinkelių stotys. Dviejuose aukštuose bėga diržai ir grandinės viena per kitą. Darbininkės baltomis kaip sniegas palaidinėmis, darbininkai su pirštinėmis prie skrendančių saitų. Lengvai kaip žaislelį nuleido saitas automobilį... Tačiau saitas dirbo lėčiau, kaip Detroit'e. Šis „stebuklas stikle" atsirado tada, kai už pirmuosius dirbtuvių pastatus dar nebuvo užmokėta. Fantastiškos sumos buvo išleidžiamos reklamai. Kad reklamos būbnas nuolat gaustų, buvo Citroenui svarbiau, nei visa kita. Dėl reklamos buvo organizuojamos Citroeno susisiekimo linijos
Saharoje, dėl reklamos buvo išleidžiamas „Citroeno Laikraštis" 12 milijonų egz., reklamai Citroenas pasirūpino, — žinoma, už nemažus pinigus, — kad varijetėse ir lošimų klubuose kas vakarą Maurice Chevalier ir kitos įžymybės tik apie Citroeną kalbėtų.
Paryžiečiams Citroeno bendrovė įsteigė Afrikos muziejų, kurį lankyti būva galima veltui.
Kilometrų stulpai su Citroeno emblemomis stypsojo prie visų Prancūzijos kelių. Jis veltui čia juos pastatė Vienybės aikštėje, ir prie trijumfo arkos Citroenas savo lėšomis įrengė Jacopozzi reflektorius, kaip dovaną Paryžiaus miestui. Taip pat ir Eifelio bokštas turėjo tapti reklamos priemone. Labai pigiai buvo supirktos Eifelio bokšto akcijos, ir kai Citroenas įsigijo jų daugumą, padarė pats su savimi sutartį, kuri jam davė teisę šį tikrą prancūzų metropolijos ženklą padaryti reklamos stulpu ir jame įrengti galingus prožektorius, iš kurių šviestų Citroeno vardas nakties tamsumoj.
Pagaliau, Citroenas nupirkto lėktuvų ir nusamdė pilotų, kurie tarp nakties dangaus žvaigždžių garsintų žemei jo vardą.
Reklama, reklama, reklama!
Tačiau niekuomet jis nebuvo patenkintas tuo, ką atsiekė. Nuolatos jam prieš akis sakosi mintis, kad jis turi parblokšti Amerikos automobilių pramonę. Jis norėjo būti amerikoniškesnis, kaip pramonės galiūnai anapus vandenyno. Citroenas sau tarė: visame pasaulyje šiandien yra 27 milijonai automobilių, kurių 22 milijonai vien Amerikoj. Prancūzija teturi vos pusę milijono. Tuo tarpu kai Jungtinėse Valstybėse kas penktam žmogui tenka vienas automobilis, Prancūzijoje tik 43. Tai per maža! Kaip kiekvienas žmogus turi
lovą, drabužius," batus, taip pat
kiekvienas, — visų pirma kiekvienas prancūzas, — privalo turėti ir nuosavą automobilį.
Į tai kelias yra jau beveik nutiestas. Pabaigoj Didžiojo Karo Prancūzijoj buvo 100.000 automobilių. 1940 m. jų turi būti 3 milijonai. Aš, Citroenas, noriu kiekvieną prancūzą, o paskui ir visą pasaulį aprūpinti automobiliais. Savo eksportu aš turiu pasiekti Ameriką ir ją pereiti. Vis daugiau gaminti, štandardizuoti, tipinti, kasdien pagaminti 1.400 vietoj dabartinių 400, štai mano uždavinys.
Taip kalbėjo Citroenas. O paskui eidavo į lošimo klubus ir pralošdavo tūkstančius, kas tačiau jam nekliudė
savo žmonai nupirkti istorinius Marijos Lečinskaitės perlus. Milijono per mėnesį buvo maža sau ir šeimos reikalams.
Šis automobilių magnatas sudužo į savo beprotišką fantaziją, išlaidumą ir klaidingą kalkuliaciją.
Vienos „Reichspost" š. m, 11 sausio rašė: „Nebuvo būtino reikalo jam savo vietos industriniame Prancūzijos gyvenime netekti tokiu apgailėtinu būdu. Jeigu jis savo veikimą laiku būtų pa­
lenkęs disciplinai, būtų turėjęs padaryti kai kurių susivaržymų. Bet tai būtų išėję naudon jo industrijai. Ir valstybė šiandien nebūtų sulaukusi visuotinės krizės metu ypač aštrias problemos, — naujų, 20,000 .bedarbių ir 10.000 mažų įmonių griuvimo problemos"
Autorius:  Vycius [ Lap 09 2009, 21:03 ]
Pranešimo tema:  Re: 1935 m. straipsnis apie Andre Citroeną
oho,idomiai :roll:
Autorius:  Ori0n [ Lap 09 2009, 21:42 ]
Pranešimo tema:  Re: 1935 m. straipsnis apie Andre Citroeną
pirmoj pastraipoje paminėti tie patys dalykai dėl ko tada citroen buvo kritikuojamas, o dabar giriamas. O mes nė nepagalvojam apie kitą pusę. Labai įdomu paskaityti seną spaudą, kad ir kokio penketo metų senumo prieš dėdamas pečiun pavartau :)
Puslapis 1 iš 1 Visos datos yra Array Etc/GMT-2
Powered by phpBB® Forum Software © phpBB Limited
https://www.phpbb.com/