Sunku dabar su piratiniais MP3. Mažai kas klauso iš fizinių laikmenų, mažai kas siunčiasi nupirktus albumus MP3 formatu, dauguma klausosi tiesiai iš interneto per Spotify, Youtube, Soundcloud, Bandcamp ir panašias platformas. Kas yra šiek tiek liūdna, bet kartu ir gerai, nes panašu, kad tai yra tas būdas, kaip kūrėjams uždirbti, svarbu tik kad labai nenutrumpintų pinigų už perklausas.
Kažką išeina rasti "torentuose", bet pagrinde populiariosios labai trankios ir nuobodžios muzikos rinkiniai, kažkieno surinkti, arba populiariausių žinomiausių grupių. Nebėra tokių albumų ir diskografijų pilnų komplektų, kaip seniau būdavo per torrent, eMule, ftp. Kokiais 2006tais metais Tako (Telia, Telekomas, kaip pavadinsi...) interneto vartotojams skirtame oficialiame FTP servery buvo viena didžiausių piratinių muzikų, filmų, softo kolekcija Lietuvoje vienoje vietoje. Didžiausio Lietuvoje interneto tiekėjo viešai kiekvienam vartotojui prieinamoj vietoj, o su slaptažodžiais ir ne vartotojui. Paskui kažkaip susigaudė, kad nelabai fasonas
Aš dabar visokius retesnius ir sunkiai randamus dažnai nusikraunu iš Youtubo per online konvertavimo puslapius, o kai ką ir nusiperku, kai noriu atsiskaityti kūrėjams. Arba, kai noriu turėti originalią fizinę laikmeną, esu užsakinėjęs internetu CD iš Vokietijos, Amerikos. Kažkada važiavau pirkti Vilkdujos vinilo į Ragainę, labai graži plokštelė.
Užpernai, kai važiavome dviračiais pusantro mėnesio kelionę, išsitraukiau iš stalčiaus savo seną 2005tų metų gamybos MP3 grotuvą. Talpos beveik pakankamai, ir keičiama AAA baterija, labai patogu dviračių kelionėms. Vistiek žmonėm atrodžiau kaip dinozauras. Mergaitė rinkosi šiuolaikiškesnį būdą - telefonas, didelis Power bankas, interneto planas užsieniui ir pastoviai visur reikdavo pasikrauti. Manau, kad mano būdas svėrė kokia puse kilogramo mažiau ir tikriausiai buvo gerokai pigesnis.