Yra ten rinka ir lietuvių ir lenkų automechanikų jau seniai. Tik kainos jų irgi ne lietuviškos, bet aišku ir ne norvegiškos. Ir dirba chebra pusiau pogrindy nelegaliai, mušasi su konkurentais ir t.t. Ir šrotų ten beveik nėra. O jei yra, tai mašinos, kaip čia pasakius, naujokos. Tėvas kadais gavo pasatui B3 naudotą detalę, tai labai džiaugėsi.
Matai, jei nori susimokėt mokesčius, dirbt legaliai ir geromis darbo sąlygomis, jei dar nori gyvent, kaip žmogus, o ne kaip vietinis imigrantas, tai tokios kainos ir yra. Stebuklo ten jokio. Juk maistas 2-4 kartus irgi brangesnis.
O su auto remontu ten taip todėl, kad požiūris paprasčiausiai kitas. Nuo vaikystės jie mokomi ir teigiama, kad svarbiausia saugumas ir patikimumas. Mašina turi saugiai vežti žmogų. Užtat norvegas nevažinės su lopyta padanga, kuri turi 10proc galimybę per 10 metų sprogti, nes tai vistiek jam per didelė rizika. Nevažinės įsidėjęs seną generatorių, nes tai nepatikima. Jei generatorius sugedo, reikia išmesti.
Vakar sėdėjau prie vokiečių skulptoriaus, kuris dalyvauja Hanza dienų plenere. Atsinešė kampuotį, prisiveržė prie dviejų ožių spaustuvais, tiksliai užsižymėjo, nuėjo užsivedė generatorių, patikrino srovę ir įtampą, ramiai atsitempė prailgintoją, pasijungė visiškai naują Makita didžiąją bulgarkę, užsidėjo respiratorių, ant viršaus ausines ir skydelį. Ir tada pjovė tą kampuotį su kokių 3mm storio diskeliu kokias 3 minutes. O visas procesas truko apie 10min.
Galiu garantuot, kad neskubėdamas padaryčiau 10x greičiau. Užtai smagu buvo žiūrėt. Bet jis taip išmokytas. Jam nėra prasmės rizikuot savo sveikata ir gyvybe dėl to, kad nupjautų kampuotį.,
Tai va pas mumis susimoki už 5 min darbą, ten už 20. Rezultatas tas pats
Registruotis
Prisijungti
DUK
Ieškoti
Laukiu žinios tuomet
Pamokanti istorija 
