Yra skirtumas tarp guminių ir plastikinių (poliuretaninių) atraminių, ypač posūkiuose, kai važiuoklei tenka papildomos apkrovos, ir šia tema bet kuriam galiu prišikti į kepurę- tiek teoriškai, tiek praktiškai. Kitas reikalas, kad norint tą pajusti praktiškai, subinė turi būti ne geležinė (kaip yra pas daugumą), o kaip pas princesę, pajuntančią žirnį per devynis pūkinius paklotus

. Kas dėl teorijos- nu turbūt visi važinėjantys žaliakraujais žino, kad posūkiuose priekinių hidrocilidrų štokai vartosi kartu su atraminėmis, bei kad atraminės gesina dalį kėbului tenkančių kelio nelygumų ir vibracijų; todėl originaliose atraminėse ir naudojama tam geriausiai tinkanti guma, o ne velniaižin kas. Su a la plastikinėmis atraminėmis, nesunku numatyti, kur kas labiau apkraunami visi kiti važiuoklės elementai, ir, automatiškai, jie laikys kiek trumpiau.
Tačiau taip pat nesunku suprasti, kad kainų skirtumas tarp originalių guminių ir elastomerinių atraminių yra milžiniškas (ypač XMo atveju), ir ryžtis pirkti naują originalą gali tik maniakas (
kestukas pvz.). Aš savo laikais spėjau prisigaminti XMui guminių atraminių (ko, suprantama, nesigailiu), tebeturiu atsargą ilgiems metams, tačiau jei tą tektų daryti šiandien, perdaug nesukdamas galvos dėčiausi elastomerines. Net ir dažnesnis sailentų ar šarnyrų keitimas visvien laisvai pasidengs atraminės kainų skirtumu, o tą nedicką skirtumą amortizacijoje galima kompensuoti pvz. idealiai sureguliavus mašinos aukštį ar 0,1-0,2bar sumažinus slėgį padangose.
Manau, kad jei mašina neskirta tapti antikvarine, su visutėlėmis originaliomis detalėmis- galima dėtis tuos elastomerus, perdaug nesukant sau galvos.