Dėl alaus, tai ši mintis visai vilioja. Kaip tik dairausi, kaip čia su ta Kopenhaga. Taline jau buvau du kart su dviračiu ir su mašina, Rygoj dukart su dviračiu ir kartą su mašina. Noris dar kažko naujo pakeliui. Oresundo tiltas radau mašinai 40eur, ne tragedija, iki Kielio nuo Oslo per Kopenhagą lyg apie 1000km, tai irgi normalus reikalas, jei stovint trasose padoriu greičiu.
Šiandien prasukau 700km beveik vien kalnų keliais, dieną tai labai smagu ir patinka, bet trečdalis jų liko smarkiai lyjant tiesiai į priekinį stiklą ir prieblandoje arba tamsoje, retkarčiais patenkant į rūką, kai net ilgų negali įsijungti. Ir nežinau, ar kalta senos kartos ir pavargus optika (tamsoje ir sausai tai faros šviečia labai normaliai), ar senas stiklas, nors nesubraižytas, bet bjauriai laužiantis šviesą, ar truputį vandens plėvelės paliekantis valytuvas, bet kai susiduri su mašina akis į akį, nesimato absoliučiai nieko, geltona dėmė per visą matymo lauką, belieka vairą vesti palei tą maždaug 2m už mašinos priekio dar matomą dešinę kelkraščio liniją ir tikėtis, kad nesusidursi. Kai jos nebūna, atrodo, kad tuoj bus ragas, bet vis normaliai. Kartais, kai važiuoji posūkiu, viskas gana normaliai, nes šviečia ne tiesiai į stiklą. Bet aplamai tai jaučiausi labai nesaugiai ir savo stiliuj, kai jauti, kad kitas nevažiuotų šitaip. Į ką patartumėt pirma atkreipt dėmesį? Ar pasikeitus seną stiklą nauju efektas labai ryškus? Norisi ramiai važiuoti net prastomis oro sąlygomis, nes šiuo atveju patirties ar bent sugebėjimo ir logiško mąstymo užtenka, bet technika nelabai tai leidžia.
Tėvas sakė, kad Lenkijoj tas pats ir dar baisiau nuolat. Bandau žiūrėt keltų kainas iš Vokietijos į Lietuvą. Kolkas neatrodo pigu, tai ryt sumąstysim, ką daryt
Vakar tais pačiais dar siauresniais, nes važiavom rajoniniu keliu, keliais, teko truputį pralėkti. Kėlėmės nedideliu keltuku per ežerą ir jame nužiūrėjau labai man patikusį Golf mk1 GTI. Paskui žiūriu ateina diedas jau apie 60m su siek tiek jaunesne žmona ir nulekia. Kadangi jie pirmi išvažiavo iš kelto, tai maždaug už 20km juos pavijom. Atsistojau paskui tiesiog taip, nes kalnuose labai smagu turėt norvegą sponsorių, gali žinot, kaip ir kur galėsi važiuot, kad nestabdytum eismo su lėtais posūkiais. Ir taip gavosi prikolas, kad seniukui matyt atsibodo ir sumanė pabėgt. Tai galiausiai lėkėm dvi mašinos tais siaurais keliukais visokiais greičiais tarp 50 gyvates posukiuose iki 120 tiesiosiose. Seniuką matyt ramino žmona, nes manau, kad su pagal savo ilgį gana plačiu golfuku ir GTI važiuokle bei naujomis plačiomis Continental padangomis jis galėjo ramiausiai pabėgt, bet šiaip taip neleidau jam atsiplėšti apie 50km, o po to mes jau stojome prie parduotuvės. Nors labai supyko mergaitė ir paskui teko aiškintis, bet šiaip buvo labai smagu ir įdomu taip važiuot, o ir išbandžiau BX aukštų sūkių ir juodo dūmo rėžime. Beje, kad neišgasdinčiau, tai viskas nevyko ten taip ekstremaliai. Nors truputį buvo nedrąsu dėl visų keturių senų ir galinių skirtingų (dėl išsipūtusio per pusę padangos guzo teko užsidėti zapaskę) padangų, bet nei vienam posūky jos net necyptelėjo. Tiesiog greitai imami posūkiai ir daug gazas-stabdžiai rėžimo su greitai mėtomais bėgiais. Stodamas ir paleisdamas, golfukui pamojavau ir pakėliau nykštį dėkodamas už smagiai praleistą laiką

Beje, buvo ir teigiamų šio važiavimo aspektų mašinai. Pradėjo lengviau mėtytis pavaros, buvo apie 10min grįžęs tikrasis vairo lengvumas, kol vėl užgesinau variklį.
Kaip matau, Bardakai, esate daug apvažiavęs. Keliu jums kepurę, labai malonu su tokiais žmonėmis bendrauti
